Prancūzija pasirengusi baterijų gamybai

Praėjusių metų liepą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dalyvavo pristatant naujos kartos kietojo elektrolito baterijas elektrinėms transporto priemonėms, kurias sukūrė „ProLogium“. Prezidentą labiausiai sužavėjo technologijos ilgaamžiškumas; jis išreiškė jai paramą ir pažadėjo kiek įmanoma palengvinti jos atėjimą į savo šalį. Po dešimties mėnesių Dunkerkas šiaurės Prancūzijoje buvo pasirinktas „ProLogium“ gigabaterijų gamyklos vieta. Ši plėtra yra plano dalis, kuriuo siekiama Dunkerką, orientuotą į anglį, paversti elektrinių transporto priemonių baterijų pramonės centru. Pritraukdama nemažai baterijų gamintojų, įskaitant Kinijos bendrovę „Envision AESC“, vietinį startuolį „Verkor“ ir ACC konsorciumą, kurį sudaro „Mercedes“ ir „Stellantis“, Prancūzija siekia kurti darbo vietas ir užimti lyderio vaidmenį Europos energetinėje transformacijoje.

Prancūzijos vyriausybė naujoms įmonėms suteikė palankias sąlygas: dosnias subsidijas, sušvelnintas ES taisykles ir paramą žaliosios energijos projektams, taip pat gamybos ir pelno mokesčių mažinimą. Prancūzija nori išlaikyti konkurencingumą žaliųjų transporto priemonių srityje ir perimti savo tiekimo grandinių kontrolę. Kartu ji siekia išlikti patraukli dėl JAV Infliacijos mažinimo akto, kuris galėtų atitraukti potencialius investuotojus. Vokietija žengia panašius žingsnius pritraukdama naujus elektrinių baterijų gamintojus ir jai sekasi net geriau nei Prancūzijai.

Europa sudaro sąlygas Kinijos baterijų bendrovėms

Europa priima naujus pasiūlymus statyti gamyklas ir kartu pritraukia investuotojus, kad sumažintų tiekimo grandinių iš Kinijos sudėtingumą. Europoje planuojamos gamyklos, orientuotos į gamybą elektrinių transporto priemonių sektoriuje, pavyzdžiui, Kinijos bendrovės „Envision“ objektas Sanderlande (JK), kuris turėtų pradėti veiklą 2025 m., o jo gamybos pajėgumas sieks 12 gigavatvalandžių. Kitas gamyklas bendrovė planuoja Duė (Douai), Prancūzijoje, investuodama daugiau kaip 2 mlrd. eurų į gigagamyklą, pavadintą „Renault ElectriCity“, taip pat Portugalijoje netoli Navalmoral de la Mata miesto. CATL atidarys gamyklą netoli Erfurto, Vokietijoje, kurios pajėgumas bus nuo 8 iki 14 gigavatvalandžių, ir dar vieną Debrecene, Vengrijoje, investuodama beveik 7,3 mlrd. eurų. Kinijos bendrovė „EVE Power“ taip pat papildys Debreceno pramoninį portfelį – jos pajėgumas sieks 28 gigavatvalandes, o investicijos – 1 mlrd. eurų. Kinijos bendrovė „Svolt“ investuos 2 mlrd. eurų į dvi gamyklas Uberherne, kurios pradėjo veiklą šių metų pabaigoje ir kurių pajėgumas siekia 24 gigavatvalandes. Netrukus Portugalijoje bus pastatyta „China Aviation Lithium Battery Technology“ gamykla. Visi šie investicijų planai rodo, kad Kinija norėtų susieti savo rinką su Europa ir sukurti stabilią tiekimo sistemą, kartu sudarydama sąlygas tvariam elektrinio transporto vystymuisi.

Kinija paskelbia apie 72 mlrd. JAV dolerių mokesčių lengvatų

Viena aktyviausių elektrinių transporto priemonių rinkų įvedė 520 mlrd. juanių (apie 72,3 mlrd. JAV dolerių) vertės mokesčių lengvatas, siekdama pereiti prie elektrinio transporto. Šalies įsipareigojimas susijęs su augančiu elektrinių transporto priemonių skaičiumi keliuose, didėjančiu prieinamumu ir susidomėjimu elektrine pavara. Šalis mato lėtėjimo tendenciją ir laipsnišką rinkos potencialo mažėjimą, todėl imasi priemonių toliau remti EV pardavimų augimą ir pasaulinių bendrovių susidomėjimą plėsti veiklą Kinijoje. Paskelbiamas paketas apima mokesčių lengvatas perkant naujos energijos transporto priemones 2024 ir 2025 m. Pirkimo mokesčio atleidimas ir jo pratęsimas bus palaipsniui mažinami transporto priemonėms, įsigytoms 2026 ir 2027 m. Taigi vyriausybės priemonės skirtos skatinti EV sektoriaus augimą ir remti vietos rinkos dalyvius, tokius kaip „Nio“, „Xpeng“ ir „Li Auto“, taip pat konkurentus, tokius kaip „Tesla“ ir BYD. Tai puikios naujienos naujos energijos transporto priemonėms – be to, pastaruoju metu jos viršija rinkos lūkesčius, o vyriausybės parama turėtų reikšmingai padėti jų augimo tendencijai*[1].

„Great Wall Motor“ ir BYD

Dvi didelės Kinijos bendrovės, priklausančios pirmaujantiems automobilių gamintojams, susikirto dėl didėjančios konkurencijos. „Great Wall Motors“ teigė, kad BYD įkraunami hibridiniai modeliai neprivalo atitikti aplinkosaugos standartų, nes naudoja įprastus, o ne slėginius degalų bakus. Kaip teiginio dalis, klausimas buvo perduotas Kinijos Ekologijos ir aplinkos ministerijai. BYD tai ginčija ir teigia, kad jų transporto priemonės atitinka visus reikalaujamus kriterijus ir yra sertifikuotos vyriausybės, todėl nebijo institucijų patikrinimų. Dėl šių ginčų sumažėjo abiejų bendrovių akcijų vertė, o tai sudarė erdvės užsienio konkurentams išsikovoti šiek tiek daugiau investicijų vietos Kinijos rinkoje.* Kita vertus, šis ginčas yra ženklas, kad abi bendrovės stengiasi viena kitą pranokti savo produktų kokybe, ir rodo, kad joms pavyksta stumti ribas. Kinijos gamintojai Kinijos rinkoje turi didelį potencialą tapti galingais ir stabiliais žaidėjais dabartinėje pasaulinėje EV tendencijoje.

BYD akcijų dinamika per pastaruosius penkerius metus. (Šaltinis: Google)*

„Great Wall Motors“ akcijų dinamika per pastaruosius penkerius metus. (Šaltinis: Google)*

„Toyota“ revoliucionizuoja elektrines transporto priemones

„Toyota“, pirmaujanti pasaulio automobilių gamintoja, paskelbė ambicingus elektrinių transporto priemonių technologijos planus. Naudodama ličio jonų ir labiau prieinamas ličio geležies fosfato baterijas, ji nori sukurti įperkamesnes transporto priemones su įspūdingu 1 000 km nuotoliu, o pilnas įkrovimas būtų pasiekiamas vos per 10 minučių. Šis baterijų technologijos proveržis suteikia „Toyota“ reikšmingą galimybę konkuruoti su „Tesla“, kurios „Model Y“ šiuo metu yra geriausiai parduodamas elektrinis automobilis pasaulyje. Skirtingų gamintojų technologijų plėtra atneš daugiau konkurencijos į rinką, o kelias į pasaulinį elektrinį transportą laikui bėgant taps dar greitesnis.

Matúš Mahút, „InvestaGO“ analitikas

*Praeities rezultatai nėra būsimos grąžos garantija.

[1] Perspektyviniai teiginiai grindžiami prielaidomis ir dabartiniais lūkesčiais, kurie gali būti netikslūs, arba dabartine ekonomine aplinka, kuri gali pasikeisti. Tokie teiginiai nėra būsimos veiklos garantijos. Jie apima rizikas ir kitus neapibrėžtumus, kuriuos sunku prognozuoti. Rezultatai gali reikšmingai skirtis nuo tų, kurie išreikšti ar numanomi bet kuriuose perspektyviniuose teiginiuose.