Fiskalinė pagalba Vokietijoje kaip augimo variklis Europoje?

Fiskaliniai stimulai silpnesnės paklausos laikotarpiais tarnauja kaip parama ekonominei veiklai, įskaitant investicijas ir užimtumą, o Vokietija papildomai išleis iš viso apie 500 mlrd. EUR už pagrindinio biudžeto ribų. Paketas, kuris buvo patvirtintas praėjusių metų kovą, artimiausiais metais turėtų būti nukreiptas į infrastruktūrą, su klimatu susijusius projektus ir gynybą. Naujausi makroekonominiai duomenys atnešė teigiamų naujienų ir signalą, kad tikimasi viešųjų investicijų įplaukos. Pasak „Bank of America“ (BofA), nauji užsakymai Vokietijos pramonėje, skaičiuojant trijų mėnesių metiniu tempu, padidėjo 40 %. Pasak CNBC, bankas nurodė, kad augimas daugiausia buvo susijęs su sunkiosios technikos, elektrotechnikos ir gynybos segmentais. Pagerėjimas matėsi ir mėnesio palyginimu, nes Federalinė statistikos tarnyba paskelbė, kad gruodį užsakymai padidėjo beveik 8 %. Todėl tai buvo solidus rezultatas, turint omenyje, kad buvo tikėtasi daugiau nei 2 % kritimo, be to, tai buvo stipriausias augimas nuo 2023 m. Stebimu laikotarpiu išaugo metalo gaminių, mechaninės inžinerijos ir elektronikos užsakymai, tačiau, kita vertus, karinių transporto priemonių ir automobilių užsakymai sumažėjo.

2026 m. kaip tikėtini augimo metai

„Bank of America“ taip pat padidino Vokietijos augimo šių metų prognozę iki 1 %, o euro zonoje jis mato 1,2 % augimą. „Goldman Sachs“ taip pat nusiteikęs optimistiškai, teigdamas, kad tokia fiskalinė politika turėtų sudaryti pusę augimo. Tačiau „Goldman“ analitikai perspėja dėl ambicingų tikslų, kurių įgyvendinimas gali vėluoti, bet priduria, kad plėtros mastas yra reikšmingas. Ilgainiui pramonės užsakymus ypač gali palaikyti išlaidos, nukreiptos į įsigijimus, priežiūrą, transportą, skaitmeninimą ir energetiką.

Poveikis Europai

Kai Vokietija auga, tai naudinga ir likusiai Europai, nes ji yra pagrindinė ir didžiausia prekybos partnerė. BofA apklausa taip pat parodė, kad net 63 % respondentų finansinį paketą laiko pagrindiniu Europos augimo varikliu, o tam tikrų produktų paklausa gali pasireikšti visame regione. 59 % savo ruožtu tikisi, kad didesnės ES išlaidos, skirtos gynybai, gali padėti atsiriboti nuo politikos ir įvykių JAV. Ypač jei atsižvelgsime į prognozuojamą sulėtėjimą Jungtinėse Valstijose.

Ko tikimasi rinkose?

Apklausa taip pat parodė optimizmą, susijusį su kapitalo rinkomis. Rekordiškai didelė apklausos respondentų dalis – net 74 % – tikisi augimo pagreitėjimo artimiausiais mėnesiais, o net 89 % investuotojų tikisi Europos akcijų augimo per ateinančius metus. Didžiausią potencialą turėtų pramonė ir žaliavos, o pati Vokietijos akcijų rinka turėtų būti labiausiai pageidaujama Europoje. Kaip nurodo „Investing“ portalas, „Bank of America“ perspėja, kad dviženklis akcijų rinkos augimas pastaraisiais mėnesiais jau gali atspindėti šiuos teigiamus lūkesčius, ir kartu priduria, kad jei makroekonominiai duomenys nepagerėtų, rinka gali sureaguoti priešinga kryptimi. Silpnesnis privačios paklausos augimas taip pat išlieka rizika.

Naikintuvai už milijardus?

Į žaidimą įsitraukia ir geopolitinis matmuo. Pasak „Reuters“ agentūros, Vokietija svarsto įsigyti papildomų naikintuvų iš JAV, kas galėtų pagilinti gynybos bendradarbiavimą su Vašingtonu. Tikimasi, kad šalis įsigys daugiau nei 35 naikintuvus, kuriuos ji įsigijo 2022 m., o vieno kaina yra apie 80 mln. USD. Pasak Vokietijos vyriausybės, oficialaus pareiškimo nebuvo pateikta. Potencialus užsakymas prieštarauja Europos nepriklausomybei nuo JAV ir kartu gali susilpninti bendrą Vokietijos projektą su Prancūzija. Kancleris Friedrichas Merzas taip pat suabejojo poreikiu kurti naują naikintuvų pilotavimo sistemą, kuri ir turėjo būti projekto tikslas.