Birželio paskutinėmis dienomis Azijos prekybos sesijos metu Japonijos valiuta nukrito iki daugiau nei 162 JPY už JAV dolerį, o tai yra silpniausias valiutos kursas nuo 1986 metų. Tačiau istoriniai grafikai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus po jenos stiprėjimo laikotarpių sekdavo korekcijos, nors lieka neaišku, ar šis modelis pasikartos. Tuo tarpu JAV doleris išliko arti 13 mėnesių aukščiausio lygio, palyginti su pagrindinių pasaulio valiutų krepšeliu. JAV dolerio indeksas birželio mėnesį pakilo daugiau nei 2 %, pasiekdamas geriausią mėnesinį rezultatą nuo praėjusių metų vidurio, nes investuotojai toliau perkelia kapitalą į didesnį pelną duodančius JAV turtus. 2022 m. pabaigoje indeksas pasiekė penkerių metų maksimumą. 2026 m. liepos 1 d. valiutos kursas buvo 162,71 JPY už dolerį, o dolerio indeksas svyravo virš 101 punkto.* Tam įtakos turėjo ir nuolatinis JAV technologijų įmonių augimas, kurį skatino dirbtinio intelekto pažanga, nors svarbiausias veiksnys išliko palūkanų normų skirtumas tarp JAV ir Japonijos.
USD/JPY kurso pokyčiai per pastaruosius 5 metus. Šaltinis: „Trading Economics“*
JAV dolerio indekso kainos pokyčiai per pastaruosius 5 metus. Šaltinis: TradingView*
Pagrindinis veiksnys – palūkanų normų skirtumai
Nors Japonijos bankas (BoJ) birželio mėnesį vėl padidino bazinę palūkanų normą iki 1 % – tai aukščiausias lygis per maždaug 30 metų – šis žingsnis iki šiol turėjo tik ribotą poveikį pasaulio rinkoms. Centrinis bankas jau gruodžio mėnesį buvo padidinęs palūkanų normas iki 0,75 %. Bankas įsipareigojo laikytis šio normalizavimo kurso 2024 m., tačiau rinkos dalyviai tebėra labiau susitelkę į abiejų šalių pinigų politikos skirtumus. Palūkanų normos Jungtinėse Valstijose išlieka žymiai aukštesnės, o rinkos tikisi tolesnio jų didinimo ir nuolatinio pinigų politikos griežtinimo. CME „FedWatch“ įrankis parodė, kad rinkos tikėjosi pirmojo palūkanų normos padidinimo jau rugsėjo mėnesio posėdyje, o tolesni padidinimai tikėtini iki metų pabaigos (duomenys 2026 m. liepos 1 d.). Infliacija tebėra didesnė už Federalinės rezervų sistemos nustatytą 2 % tikslą, o naujausi duomenys rodo, kad kainų spaudimas vėl spartėja. Šis palūkanų normų skirtumas ir toliau skatina investuotojus pigiai skolintis Japonijos jenomis ir investuoti į didesnį pelną duodančius užsienio turtus. Šios vadinamosios „carry trades“ operacijos jau kelerius metus yra vienos iš pagrindinių jenos silpnėjimo priežasčių.
Vėl kalbama apie intervenciją
Jenai toliau silpnėjant, vėl vis daugiau dėmesio sulaukia klausimas, ar Japonijos vyriausybė imsis intervencijos. Ministrė Satsuki Katayama pareiškė, kad vyriausybė yra pasirengusi reaguoti į pernelyg didelius svyravimus valiutų rinkoje ir, jei reikės, imtis būtinų veiksmų. Vyriausybės sekretorius Minoru Kihara išreiškė panašią nuomonę, pabrėždamas vyriausybės tikslą sukurti ekonomiką, kuri būtų atsparesnė staigiems valiutos svyravimams. Rinkos vis dar puikiai prisimena balandžio–gegužės laikotarpį, kai Japonija, siekdama paremti valiutą, iš savo valiutos atsargų išleido daugiau nei 11,7 trilijono jenų. Balandžio pabaigoje dolerio ir jenos kursas staiga nukrito, o tai paskatino spekuliacijas dėl vyriausybės intervencijos, nors vėliau šis pokytis buvo atšauktas.* Jei jena toliau silpnės, kita intervencija vis dar yra įmanoma. Tačiau, analitikų nuomone, bet koks poveikis greičiausiai būtų laikinas.
Silpna jena padeda „Maily“ eksportuoti
Jenos silpnėjimas daro nevienareikšmį poveikį ekonomikai. Viena vertus, tai naudinga eksportu orientuotoms įmonėms, kurios parduoda prekes užsienyje ir gauna didesnes pajamas, kai užsienio pajamos konvertuojamos atgal į jenas. Kita vertus, tai didina importuojamų žaliavų, energijos ir kitų prekių, nuo kurių Japonija labai priklauso, kainas, ypač atsižvelgiant į įvykius Artimuosiuose Rytuose. Dėl to pastarosiomis dienomis Japonijos vyriausybės obligacijų palūkanos smarkiai išaugo. 40 metų vyriausybės obligacijų palūkanos pakilo virš 3,7 %, o 30 metų obligacijų palūkanos pasiekė 3,9 % (2026 m. liepos 1 d. duomenimis).* Rinkos taip pat atidžiai stebi artėjančius JAV užimtumo duomenis, nes silpnesni ekonominiai rodikliai galėtų iš dalies sušvelninti lūkesčius dėl tolesnio pinigų politikos sugriežtinimo. Tačiau kol kas vyrauja nuomonė, kad JAV ekonomika išlieka atspari, o investuotojai, nepaisydami didesnės rizikos, toliau teikia pirmenybę doleriais denominuotiems turtams.
40 metų trukmės Japonijos vyriausybės obligacijų grąža per pastaruosius 5 metus. Šaltinis: CNBC*
30 metų Japonijos vyriausybės obligacijų rezultatai per pastaruosius 5 metus. Šaltinis: CNBC*
* Ankstesnė veiklos dinamika nėra būsimų rezultatų garantija.
Šis tekstas yra rinkodaros pranešimas. Jis nėra investicinis patarimas, investicinis tyrimas ar pasiūlymas sudaryti sandorį, susijusį su finansine priemone. Turinyje neatsižvelgiama į individualias skaitytojų aplinkybes, patirtį ar finansinę padėtį. Ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų garantija ar prognozė.
.svg)
.svg)