Branduolinė energija vis dažniau atsiduria dėmesio centre. „Meta“ užsitikrino dar vieną dalį

Amerikos milžinė neseniai sudarydama naujus susitarimus su trimis energetikos bendrovėmis „Vistra“, „TerraPower“ ir „Oklo“ pakėlė savo DI pastangas į kitą lygį. Šis žingsnis užtikrins branduolinės energijos tiekimą didelio našumo duomenų centrams, su kuriais susijusias pastangas „Meta“ vis labiau stiprina, ypač superintelekto kūrimo srityje. Vienas tokių projektų – milžiniškas „Prometheus“ superklasteris Ohajo valstijoje. Tikimasi, kad jis pradės veikti šiais metais, o technologija bus paskirstyta per kelis mažesnius duomenų pastatus ir naudojama pažangiems modeliams mokyti. Naujausios sutartys per ateinantį dešimtmetį į energetikos sistemą pridės 6,6 gigavato elektros galios, o tai reikštų elektrą maždaug trims ketvirtadaliams milijono namų ūkių. „Meta“ savo infrastruktūrą kuria jau seniai ir panašią sutartį, galiojančią iki 20 metų, jai pavyko pasirašyti jau praėjusių metų vasarą. Sutarties partnerė „Constellation Energy“ pradės tiekti bendrovei elektrą iš branduolinės elektrinės Ilinojuje nuo kitų metų.

Didžiosios technologijų bendrovės ir branduolinė energetika

„Meta“ nėra vienintelė, o jos sprendimai patenka į platesnę tendenciją užsitikrinti branduolinę energiją kaip dirbtinį intelektą varančią energiją. Technologijų lyderė „Microsoft“ pasirašė susitarimą su „Constellation Energy“, kuris padės atgaivinti prieštaringai vertinamą „Three Mile Island“ branduolinę elektrinę. Tuo tarpu „Google“, be investicijų į mažųjų modulinių reaktorių plėtrą, taip pat finansuos bendrovę „Elementl Power“, kuri vystys tris aikšteles, kurių kiekviena turėtų gaminti po 600 megavatų elektros. „Google“ taip pat turės galimybę jas įsigyti. Mažieji moduliniai reaktoriai sudomino ir „Amazon“, konkrečiai jos padalinį „Amazon Web Services“. Bendrovių vadovai sutaria, kad branduolinė energija yra būtina sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai ir jo poreikiams patenkinti. Vertinant energijos vartojimo prognozes, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ tikisi, kad iki dešimtmečio pabaigos duomenų centrai „sudarys“ 8 % visos JAV paklausos. Šiuo metu šis rodiklis siekia 3 %. Kitokią perspektyvą pateikė „Rystad Energy“, kuri tikisi paklausos Turkijos vartojimo lygiu – apie 290 teravatvalandžių.

Milijardai į energetiką

Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas patyrė bumą, o investicijos į jį jau skaičiuojamos dešimtimis milijardų dolerių. Vien „Meta“ iki 2028 m. planuoja iš viso investuoti 600 mlrd., o, pasak portalo „Investing“, vien šiais metais į sektorių iš kitų žaidėjų, tokių kaip „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“, taip pat „Oracle“ ir „CoreWeave“, turėtų įplaukti apie 500 mlrd. JAV dolerių. „Moody’s“ tikisi, kad, be bankų, investuotojai šiose investicijose taip pat dalyvaus per įvairiomis formomis užtikrintus vertybinius popierius.

Senos elektrinės kaip naujos galimybės?

Atgimęs susidomėjimas branduoline energetika taip pat atveria duris pačiam sektoriui, kuris prieš kelerius metus pasitraukė į antrą planą, užleisdamas vietą gamtinėms dujoms. Reikalavimai keičiasi, todėl jau pastatytos branduolinės elektrinės yra ekonomiškesnis sprendimas, nes jų kapitalo intensyvumas yra gerokai mažesnis nei naujų reaktorių statyba. Tai papildomai sustiprina sutartys su technologijų lyderiais, kaip „Three Mile Island“ atveju, arba „Duane Arnold“ elektrinė, valdoma „NextEra“, kuri, pasak CNBC, mano, kad dėl bumo ji greitai galės rasti bendradarbiavimo partnerių. Kol kas situacija sektoriui atrodo palanki, o tai gali atsispindėti ir akcijų rinkose, o atskiros bendrovės galėtų tapti įdomiu portfelių papildymu.[1]

Senieji nuogąstavimai niekur nedingo

Be privataus sektoriaus paramos, branduolinė energetika turi ir valdžios palaikymą, nes Donaldas Trumpas, pasak CNBC, atvirai reiškia nuomonę, kad gamybą JAV reikia didinti. Nors viskas gali atrodyti kaip geras sprendimas, šis energijos šaltinis turi ir savo spąstų. Visų pirma, tai mintis, kuri daugeliui ne specialistų kyla paminėjus branduolines elektrines – avarijos, kurios praeityje padarė milžinišką žalą. Kita kliūtis – atliekų tvarkymas, nes jos išlieka radioaktyvios daugelį dešimtmečių. JAV šiuo metu yra tik laikinas sprendimas – saugojimas šalia elektrinių, kuris ilgalaikėje perspektyvoje yra neefektyvus, aplinkai rizikingas ir brangus. Nuolatinio sprendimo vis dar nematyti, o noras keisti šią situaciją yra menkas. Mažieji moduliniai reaktoriai pristatomi kaip geras didelių elektrinių „pakaitalas“ ir galėtų naudoti perdirbtą panaudotą kurą. Jų plėtra taip pat vis dar yra „kūdikystės stadijoje“ – šiuo metu veikia tik du tokie moduliai, ir net tie yra Kinijoje ir Rusijoje. Pasak buvusios JAV Branduolinio reguliavimo komisijos pirmininkės pareiškimo BBC, dauguma modulių yra tik teoriniai ir net nėra bandomi.[2]

[1, 2] Į ateitį orientuoti teiginiai grindžiami prielaidomis ir dabartiniais lūkesčiais, kurie gali būti netikslūs, arba dabartine ekonomine aplinka, kuri gali pasikeisti. Tokie teiginiai nėra būsimos veiklos rezultatų garantija. Jie apima rizikas ir kitus neapibrėžtumus, kuriuos sunku numatyti. Faktiniai rezultatai gali reikšmingai skirtis nuo tų, kurie išreikšti ar numanomi bet kuriuose į ateitį orientuotuose teiginiuose.