Augimą lemia keli kintamieji
„Morgan Stanley“, „Goldman Sachs“ ir „JPMorgan“ 2026 m. prognozės kalba apie tolesnį pasaulio ekonomikos augimą. Pasak „JPMorgan“, 2025 m. BVP augo stabiliai, o finansai daugiausia tekėjo į technologijas. Vis dėlto, pavyzdžiui, JAV, platesnę plėtrą slopino viešojo sektoriaus problemos ir infliacija. Bankas taip pat tikisi, kad „įsisenėjusi“ infliacija gali išlikti, tačiau pirmasis metų pusmetis galėtų atnešti BVP pagerėjimą. Jo augimą galėtų paskatinti 2025 m. liepą pasirašyta mokesčių programa intriguojančiu pavadinimu „One Big, Beautiful Bill Act“. Ji numato mokesčių mažinimą, o, pavyzdžiui, juridiniai asmenys gaus naudos daugiau nei 230 mlrd. JAV dolerių, kas parems privatųjį sektorių ir kartu su mažesnėmis palūkanų normomis sumažins nedarbą. Tačiau būtina atsižvelgti ir į viešąją skolą, kuri dėl panašių lengvatų priemonių potencialiai didėja. Kalbant apie palūkanų normas, rinka tikisi tolesnių mažinimų, o pagal CME FedWatch įrankį tai galėtų įvykti jau per Federalinės rezervų sistemos kovo posėdį (2025 m. gruodžio 29 d. duomenimis). Pats FED gruodį neparodė jokių būsimų žingsnių ir stebės, kaip elgsis ekonomika.
Geopolitika gali pakeisti nuotaikas
Politiniai veiksniai taip pat išlieka neapibrėžtumo šaltiniu. Trumpo tarifai, kurie 2025 m. pavasarį sukėlė pasaulinius sukrėtimus, šiek tiek pasitraukė į antrą planą, tačiau jie ir toliau formuoja geopolitinius santykius. Palengvėjimą atnešė susitarimai su svarbiais partneriais, tokiais kaip ES, Japonija ar Kinija, tačiau „Goldman Sachs“ vis dėlto perspėja, kad tarifai gali ir toliau kelti rizikų. Papildomo nepastovumo galėtų sukelti teismo sprendimas dėl Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių akto (International Emergency Economic Powers Act) taikymo, kurį JAV prezidentas naudojo tarifams įvesti. Lapkritį investuotojai turėtų pasirengti JAV Kongreso rinkimams, kurie tradiciškai vyksta prezidento kadencijos viduryje ir gali sukelti trumpalaikį nepastovumą. Galiausiai būtina paminėti karinius konfliktus, kurie daro spaudimą investicijoms.
Augimo tempo skirtumai
Analitikai tikisi pasaulinio BVP augimo, tačiau „JPMorgan“ perspėja, kad skirtinguose regionuose scenarijai bus nevienodi. Varomąja jėga išliks Jungtinės Valstijos, dėka technologijų sektoriaus. Nuomonės dėl augimo Europoje skiriasi. Nors „JPMorgan“ kalba apie didėjantį pagreitį, „Morgan Stanley“ nurodo lėtesnę plėtrą. Azijoje Japonija galėtų augti vadovaujant naujam ministrui pirmininkui, dėl ko sutaria „JPMorgan“ ir „Goldman Sachs“. Išsivysčiusios rinkos taip pat galėtų klestėti, įskaitant Kiniją, kurios 2025 m. fiskaliniai stimulai galėtų duoti norimų vaisių. „Morgan Stanley“ Kinijos atžvilgiu yra pesimistiškesnė, savo apžvalgoje teigdama, kad stimulai buvo lėti.
Dirbtinis intelektas kaip lūkesčių išbandymas?
Pagrindinė ateinančių metų tema išlieka dirbtinis intelektas. Keli analitikai sutaria, kad investicijų apimtys ir toliau sieks milijardus dolerių – ne tik į DI, bet ir į programinę įrangą bei duomenų centrus. Pavyzdžiui, „Meta“, kurios išlaidų įverčiai 2025 m. išaugo iki 70–72 mlrd. JAV dolerių, tikisi, kad 2026 m. jos bus gerokai didesnės. „Microsoft“ taip pat tikisi gerokai spartesnio tempo ateityje, technologijai išleidusi 35 mlrd. JAV dolerių. Dirbtinis intelektas yra daugelio įmonių pelno variklis, ir kiekviena norėtų pasiimti savo DI pyrago dalį, kas gali lemti prisotinimą ir klausimą, ar įmonės pajėgios pateisinti aukštus rinkos lūkesčius. Žvelgiant į kai kuriuos iki šiol paskelbtus finansinius rezultatus, atrodytų, kad jie juos pateisina, tačiau tai nėra garantija.
Kiek toli indeksas nueis ateinančiais metais?
Žvelgiant į akcijų indeksus, ypač į pagrindinį JAV etaloną – S&P 500, kyla klausimas, ar indeksas sugebės tęsti augimo tendenciją. Analitikai sutaria, kad sugebės, tačiau jų nuomonės dėl procentinio prieaugio skiriasi – nuo vienženklio lygio iki drąsesnio dviženklio. Nors, pavyzdžiui, UBS ir „Wells Fargo“ kalba apie 5–7 % augimą, „Morgan Stanley“ ir LSEG tikisi atitinkamai 13 % ir 11 %, o tyrimų bendrovė „FactResearch“ kalba net apie 15 % augimą ateinančiais metais. [1] Pagrindiniai veiksniai bus įmonių pelnai ir gebėjimas pagrįsti investicijas bei sprendimus.
Draudimas neapibrėžtoje aplinkoje?
Taurieji metalai atlieka svarbų vaidmenį investuotojų portfeliuose, ypač auksas, o į pirmą planą vis labiau iškyla ir pigesnis sidabras. Kaip saugus prieglobstis, jie gauna naudos iš nestabilumo pasaulio rinkose, pavyzdžiui, iš minėtų geopolitinių ir fiskalinių rizikų. Ryšium su dirbtiniu intelektu taip pat auga retųjų metalų paklausa, pavyzdžiui, platinos, vario ar paladžio. „JPMorgan“ tikisi, kad auksas pakils net iki U5,000 JAV dolerių už unciją, o sidabro atveju tai galėtų būti 58 JAV doleriai. [2] Panašią aukso prognozę pateikė ir „Bank of America“, o „Goldman Sachs“ tikisi 4,900 JAV dolerių vertės.
Teisingi sprendimai yra svarbūs
Taigi, analitikų teigimu, 2026 m. bus augimo metai, [3] tačiau būtina pasirengti rizikoms ir nepastovumui. Galimybių bus, tačiau jas reikia vertinti ne tik remiantis makroekonominiais duomenimis, bet ir įvykiais visame pasaulyje. Todėl, atsižvelgiant į dabartinius pokyčius, svarbu akcentuoti diversifikaciją, kurią rekomenduoja ir analitikai.
[1,2,3] Į ateitį nukreipti teiginiai grindžiami prielaidomis ir dabartiniais lūkesčiais, kurie gali būti netikslūs, arba dabartine ekonomine aplinka, kuri gali pasikeisti. Tokie teiginiai nėra būsimos veiklos garantija. Jie apima rizikas ir kitus neapibrėžtumus, kuriuos sunku prognozuoti. Rezultatai gali reikšmingai skirtis nuo tų, kurie išreikšti ar numanomi bet kuriuose į ateitį nukreiptuose teiginiuose.
Šis tekstas yra rinkodaros komunikacija. Tai nėra investavimo patarimo ar investicinio tyrimo forma, taip pat tai nėra pasiūlymas sudaryti bet kokį sandorį, susijusį su finansine priemone. Teksto turinys neatsižvelgia į individualias skaitytojų aplinkybes, jų patirtį ar finansinę padėtį. Ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų garantija ar prognozė.
.svg)
.svg)